Monetų įstatymą Seimas priėmė 1924 m. birželio 20 d. Šis įstatymas suteikė valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Buvo numatyta kaldinti aliumininės bronzos, sidabro ir aukso monetas. Monetų modelius, tiražus, metalo sudėtį ir kaldinimo sąlygas tvirtino Ministrų kabinetas. Monetų emisijos pelnas buvo skiriamas valstybės iždo atsargos fondui ir laikomas grynais pinigais.

          Finansų ministerijos paskelbtos varžytinės centams kaldinti įvyko 1924 m. rugsėjo 10 d. Kaune, Finansų ministerijos patalpose. Varžytinėse dalyvavo keturiolika pinigų kalimo įstaigų - Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Danijos ir Lietuvos firmos bei valstybiniai monetų rūmai. Lietuvai atstovavo brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas, pasiūlęs aukščiausią užsakymo atlikimo kainą (1955578 lt.). Monetų kaldinimo varžytinių komisija pasirinko pigiausią Anglijos firmos King's Norton Metal Works Birmingame pasiūlymą (1398273 Lt). Tuo metu tai buvo didelė firma su 4,5 tūkst. darbininkų, dirbančių dviejose įmonėse - Lyon's Works ir King's Norton Metal Works, kurios specializavosi vario dirbinių gamyboje. Firma turėjo keliolika monetų kalimo mašinų, tuo metu kalė monetas Egiptui, Tarybų Rusijai.

          1924 m. rugsėjo 22 d. Finansų ministras V. Petrulis ir firmos atstovas N. Nevilė (Norman Neville) pasirašė monetų kaldinimo sutartį, kurioje buvo numatyti bronzos monetų nominalai, svoriai, diametrai, tiražai, monetų pristatymo terminai bei kitos sąlygos. Pirmuosius nukaldintų monetų pavyzdžius anglų firma turėjo pateikti patvirtinti Finansų ministrui per 7 savaites nuo monetų modelių įteikimo dienos. Gavus pranešimą apie monetų pavyzdžių patvirtinimą, per 9 savaites turėjo būti nukalta ir atgabenta į Kauną pirmoji monetų siunta. Pirmoji monetų partija - 3 mln. monetų - laivu iš Londono į Klaipėdą buvo išsiųsta 1925 m. sausio 21 d. Centai į apyvartą išleisti 1925 m. vasario 2 d.

          1924 m. Monetų įstatymas numatė išleisti trijų prabų sidabro monetas: 1 litą - 50%, 2 litus - 60% ir 5 litus - 75% sidabro. 1925 m. balandžio 3 d. Seimo patvirtintas įstatymo pakeitimas numatė naujus visų sidabro monetų diametrus bei svorius, o prabą sumažino iki 50% sidabro.

          Varžytinėse sidabro monetoms kaldinti, įvykusiose 1925 m. balandžio 30 d. dalyvavo penkios užsienio kalyklos ir firmos: Olandijos ir Danijos karališkieji monetų rūmai, Londono firma Johnson Matthey Co. Ltd. ir dvi privačios Paryžiaus firmos: Comptoir Lyon Allemand ir Longovica. Pagal bendras varžytinių sąlygas visos dalyvaujančios firmos kartu su pasiūlymais turėjo pateikti 50% sidabro monetų pavyzdžius. Londono ir Paryžiaus firmos varžytinėse dalyvavo kaip tarpininkės ir pristatė Anglijos ir Prancūzijos valstybinių monetų rūmų monetų pavyzdžius.

          Pigiausią pasiūlymą pateikė Danijos karališkieji monetų rūmai - 4683000 lt. Prancūzijos firmos užsakymą siūlėsi atlikti už 5156000 ir 5311000 lt. Olandijos karališkieji monetų rūmai nenurodė galutinės kainos, o anglų firma pasiūlė brangiausiai - 5443900 lt. Ne mažiau skyrėsi ir pateikti monetų pavyzdžiai. Prancūzijos firmų ir Danijos bei Olandijos monetų rūmų pavyzdžiai nepatenkino metalo kokybe ir išvaizda. Šie pasiūlymai neatitiko varžytinių sąlygų ir varžytinių komisijos buvo atmesti.

          Geriausiais buvo pripažinti Londono firmos pateikti pavyzdžiai, kuriuos nukalė Anglijos karališkieji monetų rūmai. Kadangi varžytinių sąlygas atitiko tik vieno rangovo pasiūlymas, Finansų ministras varžytinių rezultatų nepatvirtino. Klausimas toliau buvo svarstomas Ministrų kabinete, kurio nutarime buvo konstatuota, kad anglų pasiūlymas yra geriausias, ir reikalinga pasiekti kalimo kainos nuolaidą. Suderama nukalti monetas už 5,3 mln. litų ir pasirašoma sutartis, pagal kurią firma Johnson Matthey Co. Ltd. apsiima Anglijos monetų rūmuose savo lėšomis ir iš savo metalo nukalti sidabro monetas bei pristatyti jas į Kauną.

          Anglijos karališkieji monetų rūmai Royal Mint - žinoma to meto monetų įstaiga, kalusi sidabro ir aukso monetas Latvijai, Lenkijai, Rusijai, Australijai, Kanadai bei kitoms valstybėms. 1925 m. birželio 20 d. Anglijos monetų rūmams buvo įteikti monetų modeliai, 0 rugpjūčio 20 d. Kauną pasiekė sidabro monetų pavyzdžiai, kuriuos Finansų ministras patvirtino. Gavusi monetų pavyzdžių patvirtinimą, kalykla buvo įsipareigojusi pristatyti į Kauną pirmąją monetų partiją per 2,5 mėnesio, o likusiąją dalį - per sekančius 2 mėnesius. Spalio 29 d. į Klaipėdą laivu buvo pristatytos 375 dėžės su 2 ir 5 litų monetomis. 1926 m. sausio 12 d. Klaipėdą pasiekė antroji pinigų partija.

          Lapkričio 26 d. sidabrinės monetos buvo išleistos į apyvartą, o jau gruodžio mėn. "Lietuvos" dienraštyje visuomenė perspėjama apie netikrų 2 ir 5 litų vertės monetų pasirodymą apyvartoje! Pinigų padirbinėtojai nesnaudė. Žinomi 1925 m. laidos 50 centų bei visų sidabro monetų falsifikatai.

          1925 m. buvo pradėta rūpintis aukso monetų išleidimu. Ministrų kabinetas liepos 15 d. pavedė J. Zikarui paruošti 50 litų monetos modelius, o sekančių metų biudžete paskyrė 500 000 litų pradiniams monetų kaldinimo darbams. Išleidus šias monetas, būtų buvusi įgyvendinta auksu paremta piniginė sistema su aukso monetų apyvarta.